Słownik języka polskiego . 2013.
kapota — ×kapotà (l. kapota) sf. (2); M trumpas, be rankovių viršutinis drabužis (dažniausiai šiltas, kailinis), liemenė; švarkas, palaidinis: Pasvilk apačion kapotą, ba bus šalta Dbk. Viešnia atėjo užsivilkus kapotà Msn. Nusivilk savo kapòtą Slk … Dictionary of the Lithuanian Language
kapota — {{/stl 13}}{{stl 8}}rz. ż Ia, CMc. kapotaocie, pot. {{/stl 8}}{{stl 7}} wierzchnie okrycie, zwykle wytarte, sfatygowane, zniszczone : {{/stl 7}}{{stl 10}}Nałożył na siebie znoszoną kapotę. <fr.> {{/stl 10}} … Langenscheidt Polski wyjaśnień
kapota tešla — statusas Aprobuotas sritis konditerijos gaminiai apibrėžtis Konditerinė tešla, ruošiama kapojant ilgu peiliu miltus su sviestu ar kitais riebalais, kiaušiniais ir kitomis receptūroje numatytomis žaliavomis, kol nelieka sausų miltų. atitikmenys:… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
kapota — Płaszcz lub kurtka, zwłaszcza stary i znoszony Eng. A coat, especially old and worn out … Słownik Polskiego slangu
kapóta — कपोत … Indonesian dictionary
kāpota — कापोत … Indonesian dictionary
kapotâ̱ri — कपोतारि … Indonesian dictionary
kapota — kurtka; płaszcz; koniec; nic z tego … Słownik gwary warszawskiej
kapóta-bāṇā — कपोतबाणा … Indonesian dictionary
kapóta-caraṇā — कपोतचरणा … Indonesian dictionary
