- birbant
- m IV, DB. -a, Ms. \birbantncie; lm M. ci \birbantnci, te -y, DB. -ówprzestarz. «człowiek prowadzący życie hulaszcze, próżniacze, lekkomyślne; utracjusz, hulaka»‹z wł.›
Słownik języka polskiego . 2013.
birbant
Look at other dictionaries:
berbant — BERBÁNT, berbanţi, s.m. (înv. şi fam.) Bărbat afemeiat, crai. – Din ngr. berbántis. Trimis de paula, 02.06.2002. Sursa: DEX 98 BERBÁNT s. v. afemeiat, crai. Trimis de siveco, 13.09.2007. Sursa: Sinonime berbánt s. m … Dicționar Român
birbintas — ×bìrbintas (l. birbant) sm. (1) keik. nenaudėlis: Bìrbintas tu, daugiau nieko Kp. Eik tu, bìrbintai! Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
išbirbiliuoti — 1. intr. birbant išvažiuoti: Jis išbirbiliãvo miestan nuo ankstaus ryto Ul. 2. tr. iškulti: Vargiai tuos javus išbirbiliãvom, taip atsibodo Ps. birbiliuoti; išbirbiliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbirbėti — intr. 1. birbiant išdužti: Nu tokio perkūno grumėjimo kuo langai neišbirbėjo Krkl. 2. birbant išvažiuoti: Du vežimai išbirbėjo rš. birbėti; atbirbėti; išbirbėti; nubirbėti; subirbėti; užbirbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
