Słownik języka polskiego . 2013.
stula — stulà (l. stuła > lot. stola) sf. (2) DŽ1; DP167, SD356, N, [K], M, Rtr, L, LL241 katalikų dvasininkų apeiginė ilga plati juosta, užsidedama ant kaklo: Pro zakristijos duris išėjo mūsų klebonas, apsivilkęs baltą kamžą ir užsidėjęs stulą… … Dictionary of the Lithuanian Language
štula — štȕla ž <G mn štȗlā> DEFINICIJA reg. 1. drveni nastavak za jednu nogu do koljena 2. (mn) a. dva duga štapa, s prečkama za stopala, koji služe da se pomoću njih hoda na stanovitoj visini nad tlom (ob. u cirkusu i sl.); hodulja b. pomagalo za … Hrvatski jezični portal
štula — štulà sf. (2) NdŽ; M.Valanč žr. stula … Dictionary of the Lithuanian Language
stula — stulà dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
stuła — {{/stl 13}}{{stl 8}}rz. ż Ia, CMc. stule {{/stl 8}}{{stl 7}} szeroki, zwykle ozdobny pas tkaniny noszony na szyi przez księży i diakonów, stanowiący część stroju liturgicznego <łac. z gr.> {{/stl 7}} … Langenscheidt Polski wyjaśnień
štúla — e ž (ú) izbočeni del klobuka: klobuk s širokimi krajci in nizko štulo / štula klobuka ● nar. po operaciji je od noge ostala le štula štrcelj; nar. napeti štulo našobiti se; nar. zagrabil je vrečo za štulo in jo zavihtel na ramo za nabrani, prazni … Slovar slovenskega knjižnega jezika
stuła — Związać ręce stułą zob. związać … Słownik frazeologiczny
stula — blastula postula … Dictionnaire des rimes
blȁstula — ž zool. rani oblik brazdanja jajeta mnogih mnogostaničnih životinja ✧ {{001f}}nlat. ← grč … Veliki rječnik hrvatskoga jezika
fı̏stula — ž 1. {{001f}}pat. kanal koji vodi iz središta gnojnog procesa do drugog organa ili površine kože ili sluznice, služi za odvođenje gnojnog sekreta 2. {{001f}}glazb. pov. u srednjem vijeku naziv za a. {{001f}}svirale na orguljama b. {{001f}}rij.… … Veliki rječnik hrvatskoga jezika
