- suplika
- ż III, CMs. \suplikaice; lm D. \suplikaikdaw. «prośba, zwykle pisemna; później: skarga (zwłaszcza składana panu przez chłopa w XVI-XVIII wieku)»‹z łac.›
Słownik języka polskiego . 2013.
suplika
Look at other dictionaries:
suplikacijos — suplikãcijos sf. pl. (1) NdŽ, TrpŽ; LL242 bažn. katalikų giesmė „Šventas Dieve“: Suplikãcijas gieda OZ52 … Dictionary of the Lithuanian Language
suplikacija — suplikãcija sf. (1); SD357 žr. suplikacijos … Dictionary of the Lithuanian Language
šupalj — šúpalj prid. <odr. šȗpljī> DEFINICIJA 1. a. koji je iznutra prazan b. koji ima rupu, otvor; probušen c. koji u ljusci ima sasušenu jezgru [šupalj orah]; štur 2. pren. bez sadržaja, manjkava znanja; prazan FRAZEOLOGIJA ne vrijedi ni šupljega … Hrvatski jezični portal
suplikyti — tr. 1. K pagaminti plikant: Ką tu veiksi vienas likęs: nei putros nebus kas supliką, nei kas žodelio pasaką LzP. Suplikyta duona suzmego J. 2. NdŽ daug sušutinti. plikyti; apiplikyti; įplikyti; išplikyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
supplique — nf. SUPLIKA (Aix, Chambéry, Albanais). E. Demande, Prière … Dictionnaire Français-Savoyard
