- weselnik
- m III, DB. -a, N. \weselnikkiem; lm M. \weselnikicy, DB. -ówpot. «uczestnik wesela, gość na przyjęciu weselnym»
Słownik języka polskiego . 2013.
weselnik
Look at other dictionaries:
weselnik — {{/stl 13}}{{stl 8}}rz. mos IIa, lm M. weselnikicy {{/stl 8}}{{stl 7}} osoba biorąca udział w weselu {{/stl 7}} … Langenscheidt Polski wyjaśnień
veselninkas — ×veselninkas ( nykas KŽ, Alvt, Vrb, Skrb, Ut; M), ė (l. weselnik) smob. (1) NdŽ, KŽ, veselniñkas (2) NdŽ, KŽ, DūnŽ, Žr, Akm; L, Rtr, FrnW 1. Skd vestuvininkas, vestuvių dalyvis: Svotas prašo, kad ateitų visi veselnykai Zt. Iš jaunojo pusės nebūs … Dictionary of the Lithuanian Language
